1 + 1 = ?

| Spa 12, 2011 | Idėjos, Švietimas

Vis galvoju apie švietimą. (Ir ne tik apie tą pašonėj besimėtančią krūvą neperskaitytų straipsnių apie Interneto protokolus.) Galvoju, kad sudėjus švietimą ir IT, gali gauti daugybę be proto įdomių dalykų. Ir vis skaitau – kodėl suomiai tokie protingi, iš kur kilo Khan Academy idėja, kaip veikia flipped classroom (čia galima rasti puikią apverstos klasės apžvalgą) ar kodėl vienos mokyklos yra geresnės už kitas. Ir šiaip įkvepiančias istorijas, kurios taip ir sako, kad mažiau mokytojus ir mokinius kaustančių standartų visiems tik į naudą.

Retkarčiais ką nors parašau. Va jei žvilgtelėtum į šios savaitės popierinio Dialogo vidurinį puslapį, rastum mano nuotrauką (reikėjo pasigirti). Ir galvoju apie tą savo norą aprūpinti Lietuvos moksleivius planšetiniais kompiuteriais. Praėjus geriems dviems mėnesiams, vis dar manau, kad kažkada taip atrodys švietimo ateitis. Bet taip pat manau, kad idėją įgyvendinti dabar – dėl daugybės priežasčių, pradedant neypatinga Lietuvos ekonomine situacija ir baigiant planšetinių kompiuterių kainomis – bene neįmanoma. Bet tokios naujienos kaip Indijoje gaminama planšetė už 35 JAV dolerius suteikia vilties, kad gal neužilgo ir lietuviams planšetės švietime pasirodys naudingas reikalas.

Bet šiandien ne apie planšetes. Šiandien apie pirmos (antros?) klasės matematiką bei žodžio kompiuteris reikšmę. Pirmoje klasėje mokomės skaičius. Turbūt kažką apie tai, jog po 1 eina 2, o po to 3. Tada turbūt ateina ta diena, kai 2 ir 3 reikia sudėti. Nušokant prie kitos temos, kompiuteris reiškia skaičiuojantis daiktas. Pirmokui (antrokui? trečiokui? … dvyliktokui?) reikia praktikos, kad tam tikra naujai išmokta tema išliktų galvoje. Tuo tarpu kompiuteris, vieną kartą suprogramuotas, tos pačios temos uždavinius (aišku, standartizuotus) spręs taip pat puikiai ir pirmą kartą, ir po 1000 bandymų. Tad kodėl to skaičiuojančio daikto nesuprogramavus taip, kad jis ne tik skaičiuotų, bet dar ir pats uždavinius kurtų?

Atnaujinimas: čia kažkada buvo maža skaičiuoti mokanti programytė. Dabar nebėra.

Įspėju, kad ten tik prototipas, parašytas sekmadienio vakarą, išbandytas su vienu kompiuterio ir viena naršykle. Tad gali veikti nelabai puikiai. Gali negražiai atrodyti. Ir kodas baisokai atrodo. Bet skaičiuoja be klaidų, kuria uždavinius (kol kas tik sudėties) su bet kokiu dėmenų skaičiumi ir net leidžia pasirinkti tų dėmenų intervalą (tad teoriškai daro ir atimtį). (Beveik) viskas padaryta su JavaScript, tad gali sau atsakinėti ir nelaukti, kol po kiekvieno bandymo puslapis persikraus. Kitaip tariant, kol kas ten tik pasižaidimas, bet galimybės beveik neribotos.

***

12-toj klasėj turėjau kažkokią matematikos uždavinių knygą. Išsprendžiau visą. Todėl, kad tada nieko įdomiau už matematikos uždavinius nebuvo. Ir todėl, kad išspręsti visą knygą yra taip pat kieta, kaip ir … [galvojau galvojau ir nesugalvojau – turbūt nieko tokio kieto nėra]. Bet galėjau tos knygos ir neturėti. Tokius uždavinius galėjo sukurti kompiuteris. Ir vietoj to, kad išspręsčiau visus uždavinius, galėjau išspręsti tik tiek, kiek reikėjo, kad puikiai įvaldyčiau tam tikrą temą. Ir tada galėjau gauti naujų uždavinių – sudėtingesnių, aukštesnio lygio, įdomesnių. O tada dar.