bzn start: prasta žurnalistika apie prastą verslą

| Gru 5, 2011 | Žurnalistika

bzn start, pasak Verslo žinių paskelbto pranešimo spaudai, yra naujas portalas jaunam verslui. Prastesnio pavadinimo sugalvoti turbūt neįmanoma, bet aš ne apie tai. Portale užkliuvo straipsnis, sakantis, jog [g]reitai reaguojant į rinkos pokyčius ir mokant išnaudoti jos galimybes iš pažiūros net utopiškos idėjos gali virsti realybe.

Ta realybė – per porą savaičių parengta 33 puslapių e-knyga (bei ją reklamuojanti interneto svetainė) apie tai, kaip elgtis norint atgauti Snoro banke laikytus pinigus. Knygos (sako, kad ji parašyta neįvardintų geriausių teisininkų ir advokatų, auditorių, finansų rinkų ir bankininkystės profesionalų) kaina – 33 Lt.

bzn start aprašomą sėkmės istoriją galima apibendrinti taip: knygos niekas neperka. Į tai knygos autorius Donatas Juškus atsako:

  1. Knygos žmonės neperka, nes visi sėdi ramūs, mano, jog viskas bus grąžinta, nors taip tikrai nebus. Šituo pastebėjimu verslininkas turbūt bando bent bzn start portalo skaitytojams įvaryti baimės, kad tie susivoktų, jog knygos jiems tikrai reikia.
  2. Žiūrint iš verslo pusės, šis projektas yra visiškai nenaudingas. Tai galbūt bus vertinga pamoka neužsiimti šalutiniais dalykais. Čia, mano nuomone, turėjo būti ne du sakiniai, o viso straipsnio esmė.
  3. Knygą galima traktuoti kaip mano kalėdinę dovaną Lietuvos žmonėms. Čia dabar? Ponas Donatas man dovanoja savo nepavykusį projektą, bet dovaną norėdama gauti turėčiau jam sumokėti?
  4. Norėjau per trumpą laiką patikrinti žmonių sąmoningumą. Supratau, kad žmonėms reikia tik geltonosios spaudos. Kitaip tariant, verslas nenusisekė, kalti kvaili vartotojai, o ne kvaili verslininkai.
  5. Aš supratau, kokia mūsų rinka: pasiūlyti naujieną Lietuvos rinkai yra daug sudėtingiau nei įgyvendinti kokį nors naują projektą visame pasaulyje. Va čia tai atradimas. Jei p. Donatas nebūtų verslininkas, mielai jam paaiškinčiau, kuo maža ir nuo ekonomiškai labiau išsivysčiusių valstybių atsiliekanti Lietuvos rinka skiriasi nuo pasaulio (pasaulis šiame kontekste turbūt būtų JAV arba angliškai kalbančios valstybės su daug didesniais vartotojų skaičiais, pažengusia prekyba internetu bei sugebėjimu vertinti e-knygas).

Jei jau kuri portalą jaunam verslui, turbūt supranti, kad užsakomieji (o gal tiesiog visiškai neapgalvoti) straipsniai niekam neįdomūs. Va būtų vietoj to parašę, jog greit reaguojant į tokius įvykius verslą pradėti galima, tačiau prieš neriant stačia galva į dviejų savaičių darbą, reikia įvertinti begalę dalykų. Pavyzdžiui, kurios vartotojų grupės bus labiausiai paliestos Snoro bankroto ir ar knyga tiems vartotojams pasirodys vertinga. Juk jei mano močiutė ir turėtų ten sąskaitą ar indėlių, e-knygos tikrai nepirktų. Nepirktų ir knygos kietais viršeliais. Knygos nepirkčiau ir aš, nes informaciją sugebu susirasti internete. Ar pirktų verslai? Rimti verslai turbūt visgi nepirktų ne todėl, kad jiems įdomesnė geltonoji spauda, o todėl, kad jie gali skirti pinigų teisininko konsultacijai. Lieka mažesni verslai, kuriems, panašu, knyga savo vertės neįrodė. Gal todėl, kad knygą parašė, o reklamos nebuvo, tad potencialūs pirkėjai apie produktą taip ir neišgirdo. O gal todėl, kad kaina (33 Lt už 33 psl., kurie, pasak autoriaus, su kietais viršeliais būtų verti 200 Lt) siunčia kažkokį neaiškų nepasitikėti verčiantį signalą – visai kaip ir neprofesionaliai atrodanti knygos interneto svetainė.

Dar straipsnis būtų galėjęs pastebėti, kad girdėti, kaip žmonės, studijavę verslą ir vadinantys save verslininkais, dėl savo nesėkmių kaltinantys rinką ir nesusipratusius vartotojus (produkto, kuris parengtas iš širdies, už kurį sumokėti pinigai, jiems nereikia), mažų mažiausiai keista.

  • Na taip, čia šiuo atveju suFAILino, bet bendrai BznStart yra šioks toks naujas vėjas Lietuvos spaudos padangėje. Bent jau paskaičiau lapkričio mėnesio numerį – įkvėpė naujiems darbams ir privertė šiek tiek susimąstyti apie būsimus verslo planus. O kad informacija kartais „geltona“ ir kiek šališka – tai manau, kad be to neapsieina nei vienas spaudos leidinys.

    • Kai praeis prastas pirmas įspūdis, reikės pasidomėti dar kartą. Iš esmės tokių naujų vėjų Lietuvai tikrai reikia. Bet tie vėjai turi būti kokybiški, pranešimų spaudai aš skaityti nenoriu.

      • Nežinau kaip dėl portalo – reikės jame panaršyti, aš tai pirkau popierinį žurnalą, tai kol kas įspūdžiai teigiami. Bet ryškiai matosi keli užsakomieji arba beveik užsakomieji straipsniai, tas aišku nepuošia. Žiūrėsim.

  • Lietuvoje kita mokėjimo kultūra (ne, tai nesusiveda į vartotojų apimtį ar išsivystymo lygį ar perkamąją galią). Paprasčiau priversti gyventoją nusiųsti SMS už litą / du /dešimt ar paskambinti mokama telefono linija ir iškeikti valdžią negu prisijungti prie bankinės sistemos ir sumokėti. Šitokių ir panašių verslų pilna ir jie sukasi – konsultacijas, mokymus parduoda daug kas. Tiesiog… jie turi būti reikiamai įpakuoti.

    Beje, linksmoji dalis: tikslinė auditorija nukentėjo nuo banko Snoras ir sąskaitos buvo iššaldytos. Net jei spėjo atsidaryti kitą sąskaitą, pinigai nebūtinai į ją įkrito per tą savaitę ar dvi.

    Informaciją galima parduoti ir Lietuvoje. Ir argumentas, kad reikia reikalingą informaciją supakuoti bei pateikti reikiamoje vietoje reikiamu laiku, galioja. Nes egzistuoja tiek žmonės, kurie nesugeba surasti susistemintos informacijos, bei specialistai, kurie nemoka tos informacijos sisteminti žmonių, o ne savo kalba.

  • Stebuklingas

    Man tai čia primena seną gerą http://bit.ly/rq4L2n (orginalo nebėra googlej kabo). Iš serijos nusipirkau „Išmok HTML per 24 valandas“. Pagaminau puslapį. Iš interneto suklijavau knygą ir pardaviau. Vienas draugas paleido tokį apie vaikų priežiūrą anglu kalba. Sakė kapsi po truputi kapeikos.

    Męs atsiliekam. Kada baigėsi industrinis ir prasidėjo informacijos amžius? Kol paprasti žmonės nesupras kad dabar didžiausias turtas yra ne produktas, o informacija ir žinios kaip tą produktą pagaminti tol su pirkimu ir pardavimu bus sunku. Be to gera informacija gerai ir kainuoja, o kas šitoje šalyje nori gerai mokėti už gerą dalyką?

  • Sveikia Erna,
    perskaiciau jau anksciau tavo Bloga, tik dbr turiu laiko parasyti.
    Net ir geroje zurnalistikoje buna subjektyvu. Taciau sis staripsnis parasytas visiskai spontaniskai ir jis nera pirktas. Pazistami atsiunte nuoroda, as parasiau i saita, gavau po keliu dienu kad duos ikurejas interviu ir stai jis atsigule. Taciau yra tokia jusu nuomone ir tegul tai buna, buvo visai idomu paskaityti kodel taip manote?
    O del abejotinos verlo sekmes, kuri „nesiseka“, tai labai paprasta. kiekvienam zmogui sekme yra jo poziuris. Padaryti ir sukurti ir realizuoti ideja , mums yra sekme. O kad pradzioje kazkam kazkas nesiseka, tai visiskai normalu. Pazistu mazai verslininku kurie is kart padare viska be jokiu klaidu.
    Tiesiog kartais daugiau palaikykime nauju ideju igyvendinima ir nebutina nupiesti kad jie tik vaikosi isdurti klientus. Tai netiesa, verslininko prigimtis uzdirbti pinigus, bet verslo pradzioja svarbiausia realizuoti ideja ir ja padaryti. Tam juk reikia tiek drasos.
    Sekmes ir Jums Erna diskutuojant! tai tikrai idomu!

    bzn start be geltonos informacijos.
    Vyr.redaktore Zvile

    • Živile, ačiū už komentarą. Prieš atsakydama norėjau pastebėti, kad mano vardas Ernesta, norėčiau taip ir būti vadinama.

      Aš visiškai sutinku, jog turėti idėją ir ją realizuoti (ypač Lietuvoje, kur darančių žmonių vis dar nėra daug) yra pasiekimas. Jei bandymas pavyko – puiku. Jei nepavyko – patirties iš nesėkmės turbūt gavai daugiau, nei galėtum išmokti iš sėkmės istorijos. Taip pat sutinku, kad be klaidų sėkmingą verslą įkurti sunku. Kartais tos klaidos neišvengiamos, nes kai kuriuos dalykus gali sužinoti tik eksperimentuodamas.

      Tad man užkliuvo ne tai, kad bzn start aprašė idėją, per porą savaičių paverstą realybe. Man užkliuvo Donato požiūris bei straipsnio pagrindinė mintis (o gal greičiau jos trūkumas). Perskaičius interviu susidariau įspūdį, kad savo versliuką Donatas jau nurašė, paskelbdamas savo knygą dovana Lietuvai, piktindamasis nieko nesuprantančiais vartotojais ir tikėdamasis gal nebent savo kaštus padengti. Tuo tarpu bzn start tarsi bandė savo šaukinačiu pavadinimu sakyti, kad greita reakcija, dvi savaitės ir žiūrėk – puikus verslas. Verslo jokio ten neišėjo, Donato pesimizmas (ir pyktis ant nepirkėjų) tai geriausiai pasakė.

      Vietoj to, straipsnis būtų išėjęs daug įdomesnis, naudingesnis ir įkvepiantis dar tik galvojančius apie savo verslą, jei pagrindinė mintis būtų buvusi maždaug tokia: (1) idėjos yra gerai, (2) svarbu naudotis galimybe ir daryti, (3) nepasisekus reikia pasimokyti klaidų ir (4) kitą kartą padaryti geriau. Pirmi du punktai straipsnyje buvo, tačiau vietoj kitų dviejų skaitytojas gavo ne Donato įžvalgas apie tai, kur jis padarė klaidą ir ką kitą kartą darytų kitaip, o juokingą nuskriausto vaiko pareiškimą, kad lietuviai yra lengvai stumdoma visuomenė.

  • muchio

    Ernesta, kodėl čia nėra komentarų reitingavimo sistemos? +1 už tavo atsakymą Živilei.

    • Ačiū už pliusą. O sistemos nėra, nes man niekad neatėjo į galvą. Pasistengsiu, kad artimiausiu metu atsirastų ;).

  • Ernesta, nz kodel užvadinau sutrumpintai.
    kiekvienas žmogus yra originalus savo idėjų pateikime, gyvenimo būdu ir viskuo ką kuria ir daro. Neapsiimu aiškinti kaip turėjo ir ką turėjo Donatas pasakyti kitaip, nes jis pasakė taip kaip norėjo. Jo teisė pykti, džiaugtis
    O tai manau ir yra nuoširdumas ir atvirumas. Neveltui šis straipsnis sulaukė beveik 2000 skaitytojų!
    Živilė
    bzn start

    • Marius

      Živile,

      2K skaitytojų tai sulaukė, bet keli jų mokėjo už leidinį? :D
      juk esmė kiek kita, net jei būbų nupirkta 3K žurnalų, jie visvien nebūtų apie verslą. O ir žurnalu sunku vadinti leidinį kuris gali girtis tik geru maketu, bet ne turinio kokybe, mat jį rašančios mergaitės, panašu, kad tiki papasakom, o apie verslą…. neitin…. Be to, ar save gerbiantis redaktorius, gali rašyti apie zvonkes?… o dėti horoskopus ir kitus paramokslus?…

      Ačiū, Ernesta, už pasidalintą nuomonę ;)

  • Arnas

    Ernesta, atsitiktinai radau tavo bloga. Straipsnis vertas 100 balu!

    Jeigu darai nesamones, nebutinai tai verslas ir nebutinai aplinka kalta jeigu nesiseka.

    Tarp nesamones ir geros verslo idejos yra labai didelis skirtumas, taip kartais galima apsigauti, ne visada aisku ar verslas pasisks. Bet aprasytas atvejis tikrai ne is tu beprotisku verslo ideju, kurios beprotiskos ir unkilalios nes naujos. Aprasyta snoro knyga yra parsaciausias grybavimas ant asfalto…

    Perskaiciau keleta kitu tavo irasu. Man patiko. Puikus ir vertas demesio blogas. Jei gali, rasyk toliau. Sekmes!

    • Arnai – dėkui už gražius žodžius. Turbūt nėra geresnio komplimento už tą, kuris giria turinį.

  • Kad iš karto būtų aiški mano pozicija: Visa išsakyta kritika yra visiškai teisinga ir net nedrįsčiau ginčytis.

    Tačiau aš ne apie tai. Aš norėjau parašyti apie tai, ką gero galima rasti žurnale bzn start (popieriniame variante). O galima rasti jauno ir smulkaus verslo įsikūrimo bei gyvavimo istorijų, kurios kitoms žiniasklaidos priemonėms yra absoliučiai neįdomios. Pavyzdžiui, paskutiniame žurnale buvo smagu perskaityti manodrabuziai.eu atsiradimo istorija. Įdomi buvo ir viena iš kepyklėlių tinklo „Mano kepyklėlė“ savininkių istorija apie tai, kaip viskas prasidėjo ir kaip verslas vystosi šiomis dienomis. O tokių istorijų, bent jau kol kas, yra ir daugiau. Norisi tikėti, jog su laiku, šio žurnalo komanda, įgys daugiau profesionalumo ir tokių straipsnių, kaip Jūs aprašėte, bus vis mažiau.

    • Popierinės versijos nesu varčiusi, tad būtų labai įdomu. Tikiu, kad tas įrašas, kuris man tiesiog užkliuvo vienąkart apsilankius žurnalo svetainėje, neatspindi leidinio kokybės. Ir iniciatyva viešinti istorijas apie sėkmingas idėjas ir smulkius verslus yra nuostabi. Tad kai kada atsirasiu Lietuvoje, žurnalą nusipirksiu – mielai pakeisčiau savo dabartinę nuomonę į šį tą pozityvesnio.

  • Pingback: Ernestos blogas » Paskutinės sekundės žurnalistika()