Paskutinės sekundės žurnalistika

| Lie 4, 2015 | Žurnalistika

Prieš keletą metų atradau jauno verslo portalą bzn start. Perskaičiau straipsnį apie prastą idėją ir nesusipratusius lietuvius kaltinusį verslininką, nepatiko, parašiau įrašą. Komentaruose teko susipažinti su portalo vyr. redaktore Živile Glaveckaite (dabar jau Bauboniene) – nors labai norėtųsi tikėti, kad ten buvo trolis, apsimetęs Živile. Visa diskusija – po straipsniu, bet iš esmės man didžiausią įspūdį paliko Ziviles nepagarba diakritiniams ženklams (apie gramatiką nekalbu) ir tai, jog kažkodėl mane pavadino Erna.

Šios savaitės įvykiai man ne tik priminė trejų metų senumo istorją, bet ir vėl paskatino parašyti blogo įrašą (nors, pasak Aurimo, mano blogas jau miręs dvyliką kartų). O buvo taip…

Kaip Aurimas žurnalistei skambino

Pirmadienį Poko gavo laišką iš bzn start žurnalistės Aistės Noreikaitės. Aistė norėjo su mumis „pasikalbėti apie tinklaraščius, kuris šiuo metu yra populiariausias?“ Aurimas kaip tyčia tomis dienomis baiginėjo Poko įrašą apie blogosferos valdovus ir mohikanus, tad įdavė savo (danišką) telefono numerį, sakydamas, jog šiuo metu labai užsiėmęs, bet laiko suras. Aistė tai išgirdusi persigalvojo – užsinorėjo atsiųsti klausimus ir gauti atsakymus elektroniniu paštu. Matyt sugalvojo, kad užsiėmusiam žmogui atsakyti dešimt atvirų klausimų raštu bus greičiau. Baigėsi, žodžiu, viskas taip, kad mes tuos klausimus gavę aptarėme, o Aurimas antradienį skambino Aistei pasakoti, ką mes sugalvojom.

Kaip žurnalistė blogerius kalbino

Iš pirmųjų laiškų pasirodė, kad Aistė rašo straipsnį, kuriame mūsų komentaras užims nedidelę dalį turinio. Pirmadienio ryte vis dar žadėjo pabendrauti su populiariausiais blogeriais (pasiūlėm Andrių Užkalnį, Tadą Vidmantą ir Ingridą Šimonytę). Apie pietus planas pasikeitė:

[…] šiaip apart Jūsų, labai sunku rasti informacijos apie tinklaraščių rodiklius. Dabar galvoju iš tikrųjų gal net gi ir pakaktų jus pasikalbinti straipnsiui ir padaryti išsamesnį.

Blogerių, žodžiu, nepakalbino – kam čia vargti ir domėtis.

Kaip viską reikėjo daryti skubiai

Be visų kitų problemų, Aistės straipsnis degė. Mes prašymą pasidalinti nuomone gavome pirmadienį, o trečiadienį anksti ryte jis jau turėjo būti redakcijoje. Baigtas. Tad gyvendami skirtingose šalyse ir Aurimui dirbant iki nakties (Ernst & Young FTW), dar turėjome tą patį vakarą ir tuos dešimt klausimų aptarti. Klausimai nesužavėjo:

Kaip tinklaraštininkams išlaikyti populiarumą ir likti sėkmingais ir ateityje?

Atsakymai turbūt irgi atitinkami gavosi.

Kaip aš čia ne prie ko

Kaip turbūt paaiškėjo iš istorijos, su žurnaliste kalbėjo tik Aurimas. (Lyrinis nukrypimas: būtų gražu bendraujant elektroniniu paštu išmokti naudotis Reply All, ypač kai laiškas prasideda žodžiais „cc Ernesta“.) Bet va, atėjo penktadienis, perskaitau straipsnį, o ten aš ne tik ekspertė, bet dar ir iškalbinga* – tai priduriu, tai pavyzdžiu iliustruoju. Tas pridūrimas ypač efektingas, mat pirmasis jo sakinys nukopijuotas iš Aurimo įrašo.

Kaip baisu buvo skaityti

Galutinis Aistės darbo rezultatas – straipsnis apie iššūkius, laukiančius tinklaraštininkų ateityje. Skaičiau, ir buvo gėda. Nes ten mano vardas, nes Aurimo vardas, nes Poko vardas. Nes mano nuotrauka** (nors ir be antraštės). Skaičiau, ir buvo nuobodu. Skaičiau ir galvojau, kad šitaip geriausiu atveju galėtų atrodyti Aistės užrašai po pokalbio su Aurimu, o ne baigtas straipsnis. Skaičiau ir galvojau, kad gal būtų buvę gražu įdėti nuorodą į Ryčio Zalogos įspūdingą tyrimą.

Skaičiau ir skaitydama net pasimečiau, ką tas Poko daro:

Tai lietuviškų tinklaraščių srautas, o tai reiškia, kad „Poko.lt“ stebi tinklaraščius ir perteikia jų srautą.

No shit.

* Tiesa, Aistė žinojo, kad klausimus aptarėme kartu su Aurimu. Tad galbūt sakyti, kad mane išsigalvojo, ir ne visai teisinga.
** Čia aš gerus tris mėnesius nesikirpusi, paprastai mano šukuosena ne tokia vešli!